Paviešinau… Ir kas iš to išėjo?
Privėriau nosį. Girgžda sienoj vyriai.
Sužiuro akys daugelio „persėjų”,
Kurie už drąsą ir už ryžtą giria.
Nereikia smėlio pilyje gyventi,
Nes paslaptys iš ten išsigliaudena.
Tokie laikai! – Kada paleidi „antį“,
Išvirsta akys ir vikruolę gano.
O man smalsu, kas dar už širmos stovi.
Primerkiu akį ir stebiu iš tolo,
Lyg būčiau apkalbų kieta žinovė
Ar asilaitė „žynio“ Buridano.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-08 21:06:33
taip ir peršasi šūkis: kiekvienai moterytei po rakto skylutę! vėl pasakys, kad negeras komentaras - trint. bet kam apkalbų temoms dar ir eilėrašius skirti?
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-01-08 15:18:37
Perskaičius tiesmukai, pirmą sluoksnį, norisi pasiginčyti, kad gandų (ar kitaip – paleistos žinios) antis laikams nepavaldi, todėl nereikėtų „Tokie laikai!“, žodžiai atrodo įdėti dėl konstrukcinės būtinybės.
Kitame sluoksnyje stūkso durys: cyptelėjo vyriai, prignybta nosis, drąsuolis grįžo pas save ir dabar stebės pro rakto skylutę. Gudrus.
Satyros yra, bet kuo ne filosofija?
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-01-08 11:01:47
Prisiveriam kartais nosį, kartais pirštus, tiksliau - kiti priveria, kai bandom kažką pakeisti...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-08 10:57:03
Smagus. Ir tiesa pasakyta. Tokie laikai...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2014-01-08 08:02:49
Super, man patiko, gera mintis. O ir man smalsu :)