Išeina vakaras į naktį –
Tik sužeisti jausmai palydi.
Į laikrodžio neramų taktą
Įsipina šalta gėla.
Iliuzijos piktai kvatojas –
Nerasi poilsio jose.
Iš paslaptingo ryto šydo
Jau neriasi diena nauja,
Kartojas neviltis, vaitoja,
Pametusi ramybės raktą.
Ateina paskutinis mirksnis
Ir kviečia: „Jau gana, eime!“