Kam gali atskleisti tiesą,
Kuri bus tikra, neišgalvota?
Tegul mano, ką nori, jei į akis nežiūrėsi,
Svarbiausia, kad žodžiai pasiektų protą.

Mes atskleidžiam tai, ką norim,
Tai, kas būna naudinga tik mums.
Žodžiai pabyra kaip mirtininkų voros,
Žodžiai, kurių ištarus daugiau nebebus.

Ir tu žiūri į akis, tu šypsaisi,
Bet niekas neatskleis, ką tu slepi.
Ar kalbėsi nuoširdžiai, ar tik žaisi,
Tavo tiesa pakibs realybės nakty.

Kuo gali taip labai pasitikėti,
Kad išduotum slapčiausius sielos virsmus?
Tikrovė spaudžia kaip batai sudėvėti,
Kaip ugnis, liepsnojanti aplink mus.