Sugundyta saulės, tamsiųjų uolų,
Įgavus pavidalą paukščio sparnų,
Vėl ieškau tavęs ant stačiausių šlaitų,
Sapnų karalystėj tave kankinu...
 
Tamsiausioj oloj liepsnoja ugnis.
Įmestas akmuo paskleidžia viltis.
Žarijų pašvaistėj nuoga kaip angis
Šoku tau šokį, vilioju kaip žaltys.
 
Tavojoj širdy pabunda pirmykštė aistra,
Supurto kūną galinga banga.
Švelnus paliepimas, ir tu šalia,
Tavo akys „ryja“ nuogą mane.
 
Kaip Ledi Godaiva vilioju vis.
Oda auksinė ir dega širdis,
Nuslysta lašelis per veidą, akis.
Sugundytas geismo liepsnoji ugny.
 
Kūnas atsiliepia į gaivališkus kerus,
Tavo lūpos prašo to, ko vėl nebus...
Bučinys nuodingas, noris dar daugiau:
Pasakos svajingos, aimanos dangaus...
 
Ir pasklinda dūmai įkaitusioj erdvėj,
Linguoja dailūs klubai žalių akių gelmėj...
Pradingsta tavo sapnas pabudusioj aušroj.
Šiąnakt tave sugundžius sugrįšiu gal... rytoj?