Jau tuščia tiek, kad nebėra kur grįžti,
Tik spalvos pjauna popieriaus plaštakę,
Jausmais užsmaugtas guolis vakarykštis,
Ir tiek vandens į žvilgsnį sūriai teka.
Siauri latakai potvyniams surinkti,
Dangaus lėliukės prietema į vyzdį,
Seniai jau paslėpti nejautrūs ginklai
Sekundėmis užtroškusiam sugrįžti.
Seniai tylu, toks prieangis, kad telpa
Tik mano be tavęs įskilę akys,
Kai žingsnių sutema namus sukarpo,
Stebuklo jokio, laukti nesudegus,
Nesužvėrėjus prasikast lig žemės,
Kur tyli visos nuodėmės ir dėmės.
Kvėpuoja tik dangus, pergreit sutemo
Visi jausmai, ir įšalas lyg žiemą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-01-04 18:26:24
Puiku!
Linkiu, kad Trys Karaliai
padovanotų dar didesnį maišą
Tau nuostabių minčių:))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-01-04 16:21:20
Paliečia visa Jūsų kūryba, norėdama neprikibčiau. Ačiū
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-01-04 14:47:08
Lengviau badauti dykumoje, nei prie apkrauto stalo...Tvirtai sulydote gamtą ir jausmą. Žaviuosi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-01-04 13:14:52
o nėra funkcijos, kurioje galima būtų kurio nors autoriaus eiles automatiškai perkelti į kito autoriaus „lobių skrynelę“? Šiuo atveju su visomis Juozapavos eilėmis taip ir pasielgčiau.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2014-01-04 12:11:02
Dainingai ir jautriai