Ir vėlei metai nubangavo,
Surinkę dieneles birias,
Kaip laivo burės nušvytravo
Per laiko jūras, per marias.

Nurijom juos kaip gurkšnį vyno,
Atmieštą ašara karčia.
Jie gundė, dilgino, skraidino
Ir glostė letena šiurkščia...

Bet tai, kas buvo, jau praėjo,
Ir tai, kas bus, taip pat praeis.
Kas tai sukūrė, taip norėjo,
Žmogus tvarkos šios nepakeis.

Tad lieka pasitikt rytojų
Su meilės ir vilties dvasia,
O laimę — pragarą ir rojų —
Mes turim savo širdyse...