PAMEISTRYS MEISTRAUJA
 
Teks kilti už girios, praskynusi ją,
Bažnyčią ir miestą ten kels brolija.
 
Keiksmai ten ir giesmės, šventojoj šaly.
Apgedusios mergės, darbai dideli.
 
Ten, persmelktas vėjų kraštų keturių,
Statulą už stiliaus iškelti turiu.
 
Pavergus kerus markitantės Margo,
Įtilps akmeny toks platus jos dubuo.
 
Laisvai vis nenusuktą sprandą ji ties,
Ir kojos, ir krūtys pro šydą žydės.
 
Džiaugsminga šventoji nužengs tarp liesų
Nukaršusios plynių gadynės tiesų.
 
...Antai jau minioj ateities statula.
Koks kauksmas! Kur žavesio rojaus tyla...
 
Kur broliai, kur Laisvę išdidžią atves
Į  jos ir Kilnumo tautoj vestuves?
 
– Už ką ji kaimynui? – Gulėjau su ja
Miške! – Ne, įsėdus tik man širdyje...
 
– O mums – nė už ką šita karvė Margo.
Mus gildo geltonų dublonų dubuo.
 
... Kaip veisėm žvėryną? Kiek kaukių mačiau,
Meistrai kiek prikūrė... Bet čia – iš arčiau.
 
Verčiau prasiyrę, kol staugia minia,
Įmūrykim mergą šventyklos kalne.
 
Tik takas su laisve keblus šiam bare, –                                      
Lyg išvietėj Gagros giedrios bazare.
 
Bičiuliai kaip musės atsėda klane.
Veizėk – tvariniai besiraivo dugne.
 
O likę vis kalam ir kalam kalte,
Kad sielos apvirstų jums kūno karste.
 
Ir kyla ir kyla kalne statinys,
Ant žmogiško pūzro šventoji vilnis.
 
Statùlų išdailinam formas! Deja,
Palaižius jas –  inkščia kerša šunauja.
 
Jai laukt, kol iš sočio išskils kultūra,
Gims Flandrija! Turčiaus matrona dora.
 
Matróna Margo! Kaip bežadinsi ją,
Džiūsna pameistry... Tunka, anka svaja.
 
Juolab, kai po saule dublono ryškia
Peštynių puta turguje ir ceche.
 
Ratan įsisukęs su savo skaptu
Atlyši...  ar nugaras dyši ir tu.
 
Ar verta ar versti ar verkti ar raut,
Laižytis žaizdas ar kariauti... geriau...
 
Tiek plūsta jukos, ir platus  gi dubuo,
Ir aš taip pavargau, Galatėja Margo!
 
Man kraiposi žábtai ir truksi kreivai.
Prasmekit! – O kur per kimsus keliavai?
 
                 Apkultas grįždamas kely,
                 Pasprukęs sėkmei auksaplaukei,
                 Kur sukas sukčiai dideli,
                 Sakyk, meistruk, – o ko tu laukei?