Arbatos gurkšnelis – juoda ir pastovėjusi.
Tarsi žiedlapis įkrito pasileisdamas nuo plauko
arba nuo peties — turi prieskonį.
Mažas įbrėžimas nuo šakelės
arba sienoj paliktos vinies.
Sužydėjęs dešimtadalis
ir paminėjimas.
Likę devyni nusiskinti ir paslėpti už nugaros.
Nedžiovinami albumuose.
Amžinybė jau nebesuterš, neatkartos sudužusio.
Buvo — prisiskindavau
iš tik išsprogusio kaimynų krūmo
augusių po balkonu rožyčių.
Būdavo per trumpos ir sulūžusios,
mamai saugojau tik žiedus,
kad delniukuose jų nesutrinčiau.
Ar tik ne mažiausiame puodelyje
juos paliedavo?
Ar ne ištapytam gėlėmis?
Tą prisimenu iš šilto garų pėdsako...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-12-29 18:24:47
Toks modernistinis, tarsi kvepiantis, eilėraštis.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-12-29 11:08:07
Labai ažūriniais potėpiais nupieštas jausmų portretas.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-12-29 00:24:30
Eilėraštis, kaip ir servizas, trapus, ėmiau atsargiai.
Nuo pusės iš prisiminimų puodelis su palietais žiedlapiais išniro, po antro skaitymo atsiskleidė ir pradžios užuominos.