Daug visokių yra abėcėlių,
O aš rašau ją Angelų vardu,
Palaimink rašymą, o Dieve,
Meldžiu jūs, Angelai, visų...

Jauti? Kažkas mus visad lydi –
Vienus akylai, kitus atlaidžiai... 
Juk niekas niekad nenutinka
Tikiu, – gyvenime be jų žinios...

Vieni mus saugo taip įdėmiai,
Kad nebeleidžia žingsnio žengt.
Kitų nepastebim, bet jaučiam – 
Globoja rūpestingai, lyg Tėvai...

Visi Jūs turit Angelą, nors vieną,
Bet daugumą – globoja jų keli...
Įsiklausyti reikia į vidinį balsą, 
Išgirsti, kaip plevena jų sparnai...

Aš Angelu pasitikiu lyg savimi...
Meldžiuos – pradėtą leis užbaigti,
Globos gyvenime ir susitikus mirtį,
O kūnui mirus bus, ką Jis lydės...

Kuo ras