Tu eini per gyvenimą platų,
Tai juokies, tai verki, tai tiki.
Tik kažko, vis kažko tau dar trūksta,
Tik kažko, to kažko nerandi.
Jei atrastumei tai, ko ieškojai,
Ar pajustum, kad laimės gana?
O gal žmogui jau taip yra lemta
Vis ieškot ir nerast niekada.
Tad kodėl gi mes ieškom,
Jei ieškojimai mūsų beverčiai.
Taip ir einam, nepažinę savęs,
Nesupratę kitų.
Kaip ta sraigė kiaute susirangius,
Vienumoj paslapčia nusivylę būry apgautų...