Skrajočiau paukščiu,
Plasnočiau drugiu –
Kaip mažo vaiko svajonėj...
Bet ką aš jaučiu,
Ką aš turiu
Tarp migloje ištirpusių tolių?
Skrisčiau snaige,
Krisčiau lietum
Iš mėlynos begalybės visos.
Spindėčiau žvaigžde,
Šviesčiau Kryžium Pietų,
Jeigu tik turėčiau šviesos...
Skambėčiau trele,
Supčiausi banga,
Kuri siūbuoja grakščiai ir puikiai.
Degčiau kaitria ugnele,
Būčiau vėjo ranka...,
Virš mirusių svajonių dulkių..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-12-27 10:54:35
... ir būčiau žymia poete...
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-12-26 08:42:14
čia nepriimta chuliganiškai komentuoti. Bet tai tikrai toks iš mano vaikystės mergaičių atminimų sąsiuvinių.
noriu skrist, noriu lėkt... ak,ta lakūnų tauta.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-12-25 20:21:15
Pasisakęs ponas kategoriškas, bet teisus. Kūrinys ir pritemptas (rašoma kad rašytum), ir naivus.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-12-25 20:08:27
Neberašykit daugiau, ne kūryba!