... Net nenoras norėti praeis.
Bet kuri kančia — ne beribė.
Liko pulkas žmonių, su kuriais
Bebendraujant trūko kantrybė.
Liko pastangos būti geru.
Liko šiaudas ir liko laiko —
Slaptas kiekis ilgų vakarų.
Vokai ašarų nesulaiko...
Ne su laiko ir ne su erdvės
Matų vienetais, kai užmiegu,
Tarsi medis, netekęs žievės,
Lyg Kalėdos... ir vėl — be sniego.
Pasipylė keisčiausi sapnai:
Stiklo moterys ir nykštukų kaukolės.
Dar – kupiūros litais po tris
Ir purienos kirpykloj... Žinai:
Neapčiuopiamas vidurys –
Užfiksuot nepavyko pusiaukelės.
Septynbalsė Visatos giesmė,
Uolios pastangos ją išgirsti.
Pusė amžiaus — lygtinė bausmė
Ir akimirkos tai pamiršti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-12-25 20:38:06
Nerandu pateisinimo ketvirtoje strofoje ritmo laužymo. Tai tik susilpnina kūrinį.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-12-25 15:08:26
Puiku. Mano nuomone, tai vienas geriausių autoriaus kūrinių.Na, bent iš tų, kuriuos skaičiau.