(Vaikaičiui Jonukui)
 
Tai kas, kad mažas, kad žaislinis,
Su siuvinėtu balneliu,
Nekaukši pasagos medinės,
Nemoka bėgt laukų keliu.
 
Kol kas tik supa raitužėlį
Pirmyn — atgal ir vėl pirmyn,
O karčiai plakas tarsi vėjy,
Galėtų, šoktų net aukštyn.
 
Jeigu žirgelis ir neaugtų,
Tai raitelis užaugs tikrai,
Svarbu tik laiko to sulaukti,
Kai neš pirmyn gyvi žirgai.
 
Galbūt tada, pro laiko tolį,
Arkliuką mažą prisimins
Ir išsipildžiusi svajonė
Gražiausia pasaka atgims.