Susikaupi prie nykių minčių,
nutolsti nuo aplinkos garsų,
ieškojimų keliai – toli ir arti,
juos praėjai – išbandyti, patirti.

Dabar pilka migla – nykuma,
pradingęs kelias – klaikuma,
pasiklydai ir nežinioje eini,
kur saulė, nes migla baisi?
 
Akys nemato pilkos tolumos,
deja, tava išmintis nesikartos,
todėl nepasikliauki praeitim,
rinki spalvas, kurios su tavim.

Jausmų lašelis belikęs gaivus,
sugrąžina lyg į tylos sapnus,
tramdai save, mintis valdai
ir lai tegyja praeities randai.,

Tik teskamba ilgesio daina –
juk klausausi vienui viena,
vėjo dvelksmas su ja kartu
nuplauks rudenėjančiu lauku,
o gal pasiliks giliai širdyje
šis duetas: tu joje – ji tavyje.