Prisilieskim širdim
 
Mes prie tų, kurių dienos pilkesnės už kelią arimuos
Ir gyvenimo negandos įrėžė raukšlę ne vieną kaktoj,
Tiktai širdys, atlaikiusios smūgius likimo,
Pasiruošusios kaustantį gruodą tirpinti tuoj tuoj...
 
Prisilieskim širdim
 
Prie vaikystės beržynais klajojančio senio,
Prie močiutės tebsupančios lopšį tamsiojoj nakty,
Prie varguolio, bėdas kurs tarytum iš rėčio vis semia.
Te nuglosto gerumas visus, kurie bus sutikti.
 
Prisilieskim širdim
 
Prie vaikelio, sapnuojančio glaudžiančią mamą
Ir nejautusio niekad namų šilumos (Ech, dalia!..),
Prie labiausiai mylėtų, kuriems pušys Requiem šlama,
Ir branginkime tuos, ką dar turim šalia.
 
Prisilieskim širdim...