Kaip bangos virš vandens
Nutolsta lakios mintys.
Vėl baltas veidas pasivaidens.
Neišeis žodžių parinkti.

Ką galėčiau ištart, pasakyti,
Kas palengvintų tuštumą man?
Vienintelės durys jau uždarytos.
Žmogaus širdis nėra guma.

Dainuoja tyliai, be pritarimo,
Karys, karalaitė ir slibinas.
Prie lopšio kažkoks veidas parimo
Iš vaikystės, kurios neprisimenu.

Sako, tiesa geriau už švelnų melą.
Kas išėmė mechanizmo sraigtą?
Mano siela nepavirs į angelą,
Neišskris šalin. Ir bus baigta.