Gintaro nepaliesti

Santrauka:
...
po matiniu gaubtu atgulęs
dūsta saulės miestas
išdžiūvo upės geltonų krantų
nebepaliko mirgančių miškų
tik ten toli ant kalno
dar liko gintaro nepaliesti
Kamėja

2006-08-30 09:57:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2006-09-07 12:56:30

trumpai, bet pagaunančiai...

:-)

Vartotojas (-a): Kamėja

Sukurta: 2006-08-30 15:51:29

is tikro cia galima isivaizduoti miestą nualintą sausros (saulė, gintaras,po matiniu gaubtu dūsta - stiprina šios stichijos įvaizdį), bet pasikapsčius giliau miestas čia gali pavirsti į paties žmogaus šventovę - jo kūną, sielą, kurią slegia tam tikri rupesčiai ir pan...o tie gintaro nepalietieji čia įgija naują prasmę - tai tikėjimas, tūnantis žmogaus viduje kad ir kas benutiktų. juk mes vilties neprarandame niekad, tad ji ir yra nepaliesta.

Vartotojas (-a): Kamėja

Sukurta: 2006-08-30 13:44:46

gal ir nelabai buvo galima suprasti kas norėta pasakyti. Barabas beveik pataikė: visas miestas tarsi paimtas į nelaisvę kažko, kurio gamtinės jėgos yra labai stiprios (paskutinėje eilutėje tas kažkas pavadinamas gintaru, bet tai tik personifikacija), o gintaro nepaliesti yra tie , kurie dar bando kovoti su šia stichija, jai nepasiduodantys, turintys viltį.

Anonimas

Sukurta: 2006-08-30 11:38:17

taško trūksta (ne tokio: ".", o minties)

Anonimas

Sukurta: 2006-08-30 10:03:39

išties gražu. tik gal galima jį pratęsti....toks tarsi trumpokas rodos