Aš geidžiau tavo ilgesio,
Lyg medis gėlo vandens,
Lyg paukštis lapų žalumos,
Lyg bitės žydinčių gėlių,
Lyg vakaras nakties tylos.
Prigludusi prie šalto stiklo,
Žvakių liepsnai šokant,
Tavo ilgesio geidžiau.
Bet tu neatėjai,
Neatėjai, pro šalį bėgo laikas.
Pasiklydau baltam rūke,
Ledinis vėjas nunešė mane
Į praradimo guolį, ištirpau jame,
Nes tavo ilgesiui manęs nereikia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-12-15 21:39:50
Jo... Dėl to ir gimsta tokios gražios eilės. Aš visada sakau, kad reikia kraštutinumų. Na, man tai taip.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-12-15 19:49:07
Ilgesingas, bet lengvas, gražus.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-12-15 17:53:42
"Prigludusi prie šalto stiklo,
Žvakių liepsnai šokant,
Tavo ilgesio geidžiau."
Puiki kūrinėlio vieta!
Vartotojas (-a): tepliorius
Sukurta: 2013-12-15 17:49:09
čia gal greičiau būtų eiliuota proza.tik gal per daug to "lyg"