Praeities šešėliai
užgožia gyvenimą –
likimas žvelgia šykščiai į akis,
širdyje menką žiburėlio
rusenimą jauti,
nesikeičia mėlynas dangus,
žvaigždėta naktis.
Žvaigždės nepažvelgia į sielą,
jos šviečia,
nenurodo žemiškų takų,
jų daugybė –
pasirenki tik vieną –
kelias painus – įveikti sunku.
Ieškai stiprybės,
ieškai pagalbos,
nes ir vienišas medis
neatlaiko audros:
prašai padėti aukščiausio,
skiriamos maldos –
laimė – nueitas kelias be klaidos.
Deja, jos nuolat lydi mus –
tai gyvenimo sudėtinė dalis –
kaip surasti saugius krantus 
ir kur tavoji žvaigždė nukris?..