Pa(vėlavimai)
Vakarais
nusiprausus
pavargusią dieną
aš vėluoju
į sapną
nes naktis
savo įsčiuos
pagimdžiusi jaunatį aklą
tonuoja
nežemiškais kontūrais sienas
šešėliais
žadėjo
tavo prieglobsčių šilką
žodžius nėnesienoj
kurių mes neleisim klausytis
net dievui
žiema pavydi
sutirps kūnuose mūsų
kai būsim
palaimoj
žiūrėsim į ryto akis
jose tyliai numirs
apsiblausus naktis
ir vėl
aš vėluosiu
į rytą
į gatvę
į darbą
į vonią
vėluosiu nuprausti tave nuo savęs
tie vėlavimai
skaudžiai malonūs
tie vėlavimai
sutelpa žodyje M E S
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2013-12-14 19:27:21
raiška žavi, o situacija artima ir pažįstama iki pirštų galų. Super:)
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2013-12-13 21:01:16
Labai patiko, galima skaityt ir skaityt.Taip gražu