Pati kalta, kad turėjau iliuzijų,
Pati kalta, kad tikėjau jomis.
Pati kalta, kad pasaulis sudužo,
Kad įspūdis pabėgo tuščiomis, tylomis.

Pati klala, jog kažko norėjau,
Kad tikėjau, jog lengvos svajos išsipildys.
O  dabar krentu lyg nulūžusi rėja,
Lyg prakiurusios smengančios grindys.

Pati kalta, jog man taip atrodė,
Pati kalta, kad nemačiau jog taip nėra,
Jog dabar man birželis primena gruodį,
Jog tirpsta tikėjimas akmenų migloje.