...dabar toj buvusioj
jaukioj kavinėje,
kur kitados artistai
po spektaklio gėrė kavą
užkąsdami kalvadosu,
miela Vida,
man aistiškai graži,
liūdnu žvilgsniu
ten meditavo,
o ateitis jau žvelgė
lyg ta elegija keista
pasivaidenusi
tapnojant tyliai
Laisvės (ne)alėja,
kurioj Tautvyda
Gintarą surado:
gurkšnojo jis kelintą
posmą su kava –
bet nepavyduliavo
vyro net tada,
kai kelios
alkanos gerbėjos
išalkę rijo akimis poetą,
nirvanoj cigaretės dūmuose
plevenantį iš lėto...
Matyt, buvau šuva
gyvenime praeitame,
deja... elegija keista
namo parsivadino
kartą iš „brodvėjaus“
kieto...