Dar tiktai prietema, dar ne naktis,
Pilki šešėliai išslenka aptingę,
Po kojomis, senajam grindiny,
Lėtai užgęsta nuaidėję žingsniai.
 
Šaltas akmuo turėtų būt bejausmis,
Nerūpi jam, kas vaikščiojo ar vaikščios,
Tik moterų garsiau bateliai kaukši,
Kai skuba Katedron per plačią aikštę.
 
Bet man kitaip. Bandau save surasti
Gatvelėj toj, kur paslaptim alsavo,
O bokšto laikrodis, nedrįsdamas sugesti,
Su dūžiais valandas per greit skaičiavo.
 
Melsva šviesa nuplaukia skystas rūkas.
Gal dažė Nemunas, galbūt dangus?
Romantiškas sekundės atvirukas,
Sakytum paprastas, tačiau brangus.
 
Gruodžio vėsa neleis senamiesty užtrukti,
Primins, kad nieko palikto nėra.
Gražus toks vakaras, tik liūdnas gal truputį
Su prieblandoj ištirpusia tyla.