jis pakėlė akis.
jis atsistojo.
kambarys.
moteris ir nieko daugiau.

keli debesys už lango plūduriavo kaip miegantys flamingai.
leidosi saulė.
brovėsi žvaigždes pro gimstančią tamsą.

— žinai?..
turi žinoti...

ji įpylė. laikydama vyno butelį, viena ranka atsirėmė jam į krūtinę,
sukeldama purslus ir ugnį akyse.

— nežinau..
o gal...

nesibaigianti banga.
žemė jam staiga nebuvo tvirta.
laikas ir tyla muša per širdį.

atsivėrė drąsa
išgaravo tyrumas
liepsna, ryjanti protą.

Įpilk dar vyno.
svaiginančių lūpų savų.
gera naktis gerti jausmus
ir bloga likti vienam.

krištolo taurė.
rankos.
kūnas.
lydosi minutės.

mes šviesa,
ryškiau nei saulė.
giliau nei akys veidrodžio atspindy.

nerūpestingi,
sentimentalūs ir drąsūs.
karšti kūnai apšviesti mėnulio šviesos.

pusė penkių.
budri ir šalta tyla,
o aš vis dar negaliu užmigti.

JI atrakino duris ir sustojo.
— Dar lyja?
— Taip...