Ašara suplėšys aklą kupriaus raištį __
Gyvastį pajust trokšta mintis
Vakaro rausvoj širdies pašvaistėj
Vėl diena baugščiu paukščiu suklyks.

Nudundės tolyn rūdyję bėgiai,__
Ką tik pravažiavo greitas traukinys
Sunkiai veršis būto laiko sriegiai
Buvo, bet jau niekad niekad nesugrįš.

Neatsukt dienų gaivių verpetų
Mano liepa vėlei numetė lapus
Pumpurėlis vos vos besimato
Rudenį pavasaris toksai kuklus.

Paprašysiu aš svyruoklio beržo
Išsiūruot stoty brėkšmus rytų
Pamiršau pavasariui pasiūlyt grąžą
Rudenio brandos skalsius metus.

Suliepsnos širdies brandintas klevas
Jis kaip niekad šiandien oriai išdidus
Na ir kas, kad metai pagreitį įgavo
Vyšnių žiedlapiais pavasarin brendu.

kaktusiukas