Ant kojų grandinės buities
per ankštos gerokai ir trina,
Kas rytą jas oriai dedies
pagal nerašytą doktriną.

     Jei pakankamai kantriai nešiosi
     į šventuosius
     (tikrai)
     pretenduosi.

Matuojiesi rolę aukos –
gyvensi vėliau, kai galėsi,
kai plaučiai švariai išfiltruos
pritvinkusį orą pelėsio.

Taip ir bėgi rate uždarytas.
Kas gi būsi
tiems pančiams
nukritus?

Kuo būtį kamšysi skylėtą?
Ar manai dar mokėsi
mylėti?