Tuštybė ant pūvančio slenksčio,
Ramybe apsigobusi.
Kaip piktžolė, slapta sudygusi,
Triumfuodama veši!
O vienišos, alkanos akys,
Šiukšlinėj iškapsčiusios kriaukšlį,
Drebančiom rankom dalina
Į keturias dalis lyg Komuniją.
Suklupus į praeitį žvelgia
Viltį praradusi siela.
Grašius pragėręs gyvenimas
Bejausmes šmėklas vis kirbina,
Šėlsta begėdiškai nuogos,
Geismu liepsnojančios aistros,
Išvytos iš rojaus sodų –
Spjauna likimui į veidą.