Laiką nuplukdo upėje vanduo —                                                   
nesugražina į pradžią,
teprimena metų tarpsnius,
ir gyvenimais be gailesčio žaidžia.
 
Kiekvieną mažą šapelį paliečia
ar paleidžia plunksna vėjui nešti,
nukrečia ankstyvą rasos lašą,
leidžia lieknam medeliui palūžti.
 
Palieka istorijoms tuščias vietas —
dėmes pildo sukurti personažai —
atranda ir istorijos tiesas užslėptas —
laiko tėkmėj — nežinomi viražai.
 
Ir laiko tarpsnis skirtas trumpas,
jame pasiklysti nespėjama —
kaitoms pagamintas štampas,
baltos dėmėse  paslyst lengva.
 
Ateities kartoms praeitis —
moteris juodu šydu — nepaliesi —
pradingsta paslapties neįspėjus
nežinomybėj didžiu noru alksi,
o praeitį dengęs sluoksnis dūlėja.
 
Kiekvienos kartos noras — kažką atrasti,
laiką matuoti savu matu, deja, visatoje
užimame mažą mažyti kamputį ir
skriejame mums skirtų ratu.