Užmiršau tavo liūdesį šaltą,
Tavo juodas akis naktyje,
Tavo lūpų švelnumą lyg perlus
Išbarsčiau baltame sniege.
Išėjai siaučiant vėtroms už lango,
Tavo pėdos išnyko pusny.
Ak, kodėl šitos snaigės taip krinta
Tartum laiko lašai atminty…