Tam mieste, kuriam gimei,
Tau pažįstamas kiekvienas takas.
Tam mieste tu pajutai
Pirmos meilės skonį
Ant jaunų savųjų lūpų.
Tam mieste tu supratai,
Kad ne visos dienos šventė,
Ne visų žmonių veidai
Šviečia tau supratimu ir meile,
Ir saulėtas rytas kartais tik apgaulė.
Tam mieste tu kėleis ir kritai,
Kasdienybės rutina save tu apsupai,
Sėjai ir užauginai žalią želmenį
Ir pynei iš savų darbų vainiką.
Tam mieste, kuriam gimei,
Tu ir liksi kaip mintis
Išbaigta, o gal neišsakyta…