Snigo ištisus metus. Niekas nė neįtarė, visi galvojo, kad sninga tada, kai nekaltosios dangaus avelės užsimano tuštintis baltais rutuliukais, na, dažniausiai žiemą. Bet jie akli.
Mes matėm sniegą ištisus metus.
Sėdėdavau pavasarį ant suolelio po alyvų krūmu, o jis pašokęs purtydavo purtydavo krūmelį. Tą pavasarį beprotiškai snigo alyvų žiedais. Vėjuotomis dienomis gulėdavom apsikabinę po baltąja obelim mūsų kieme. Snigo baltumu. Parėję namo gulti, patys buvome obelys.
Birželio pradžioje mes nusprendėme, kad elgiamės kvailai, todėl susitarėme daugiau neieškoti sniego. Kiekvieną naktį girdėjau jį skaudžiai kūkčiojant, taip lyg būtų netekęs kažko labai brangaus. Aš tylėjau kaip akmuo, nes viskas, ką būčiau galėjus jam pasakyti, tebuvo vos pastebimas rankų skėstelėjimas. Gedėjome sniego.
Pamenu, buvo liepos šeštadienio rytas, rinkti obuolių pakilome dar brėkštant. Krovėme į pintinę nesižvalgydami. Staiga jis atsistojo, už jo nugaros mačiau kylančią saulę – prisimerkiau. Obuolys nuo medžio paptelėjo jam ant peties. Tai buvo pirmasis sniegas tą vasarą. Mes mirktelėjome kits kitam akį ir supratome, kad buvome nustoję gyventi, kad nuo šiol viskas vėl bus, kaip anksčiau.
Giedromis rugpjūčio naktimis užsikabarodavom ant namo stogo. Tokia beprotiška žvaigždžių pūga, taip pustė į akis, o mes tylut tylutėliai, šypsantys tikėjome, kad ryte nubudus eisime rinkti žvaigždes nuo kiemo vejos ir takelių, krausime į grūdmaišius ir po daugelio metų rodydami pasakosime savo vaikams tikrojo sniego istoriją.
Visą rudenį snigo. Eidavome į alėją gaudyti krintančių kaštonų ir kaskart iš naujo vaidindavome nustebusius, kai atvėrus delną rasdavome neištirpusius. Tą rudenį krykštavome kaip padaužos vaikeliūkščiai, kurie džiaugiasi vaivorykštėmis pelkėse.
Tipenant rudens taku, užtikdavome ore besisukiojančius lapus. Sukomės ir mes. Tą spalį sukomės taip, kaip daugiau niekada gyvenime.
Snigo ištisus metus. Net kai gruodį iš dieviškų avelių išangių ėmė byrėt baltos spiros, niekas nebūtų patikėjęs, kad tai ne pirmas sniegas. Tik mes. Tik mes matėm sniegą ištisus metus. Vienintelius laimingiausius metus mano gyvenime.