Kai tekstai įsilieja į vyzdžius,
Nurausta ne mano žodžiai,
Išnarintos obelų šakos linksta į dangų,
O sapnai iškeliauja į nukritusias
Žvaigždes, kurios šiąnakt nepildo norų.

Tu tyliai pradedi ieškoti paguodos
Po krentančių obuolių šešėliais.
Prisimink, trys žingsniai už laimės.
Ten, kur šypsenos slepiasi kišenėse,
Išsipildo nesapnuoti rudenys.

Mažyčiai laiko piršteliai
Palieka sidabrines
Gijas mano popieriuj.