Ne vienatvė mane žudo –
Kai kas kita daro tai.
Tokie pat nebūsim mudu.
Snigo žiedlapiais baltais.

Užklojo žemę ir mano širdį
Tarsi atplėštu gabalu dangaus.
Manęs nėra, ir niekas negirdi,
Nežino, ką apsnigtoj rankoj laikau.

Naktį išėjus kalbėjau su vėju,
Papasakojau tai, ko nesakiau niekam.
Dabar stoviu po tamsiom travėjom*,
Su manim tik laikas pasilieka.

Ne vienatvė mano priešas,
Ne ji nori pribaigti mane.
Senas smuikas tyliai griežia,
Liūdnas, tarsi jo siųsta žinia.


*Architektūrinis elementas – triguba arka.