Iškilai iš vilties, iš senolių širdies,
Iš istorijos atverstų lapų.
Ko, gulbele, dairais, ko, baltoji, ilgies,
Bokšto laikrodis miestui ką sako?
 
Kiek prisiekė mylėt tavo menėj jaunų,
Kiek balandžių į dangų paleido!
O tu stovi tyli tarp bažnyčių aukštų,
Kiekvienam dovanodama laimę.
 
Jei surinktum visus, kam ji skleidės žiedais,
Kam prinoko dukra, sūnaitėliu,
Tai netilptų vardai, užrašyti gražiai
Aikštėje ant visų akmenėlių.
 
Bus Naujųjų naktis, gausiai liesis šampanas,
Šalimais puošni eglė švytės,
Tu priimsi visus, ir visiems bus taip gera,
Kai vidurnakčio dūžiai aidės.