Dovanosiu tau tylą laukų,
Tavo meilei ir tavo svajonei,
Aš atnešiu tau puokštę gėlių,
Kad pajustum, kaip kvepia šilojai.
Žvaigždę skaisčią danguj nuraškysiu,
Kad apšviestų ji kelią širdin,
Kad jau niekad vienatvės nejaustum,
Atkeliausiu mintim.
Tik priimki mane,
Nepažįstamą, svetimą, tolimą,
Neužverki langų,
Kai pažvelgsiu aš sielos akim,
Tik priimki mane, neatrastą ir neieškotą,
Kai priglusiu prie tavo jausmų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-11-30 23:59:51
nuoširdžios eilės...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-11-30 21:29:00
...net nežinau, ar pasiteisina tas ritmikos lūžis (pradedant penktąja eilute).
Reikėtų šias eiles žiūrėti joms giminingo ciklo kontekste ir gal tik tada redaguoti.
Dabar jos kaip atskiras kūrinys turi daug skaidrių seklumų (nekartosiu pasisakiusiųjų).
O tema kaip lyrinė siekiamybė (turint mintyje jos „populiarumą“ vien chrestomatijose!) tikrai yra nelengva.
Sėkmės autorei.