Pro dantis žolė kalasi
Vidurinė vasaros diena 
Ausyje pražysta
Ji kiekvieną kartą eina
Obuolių karoliais rudenį
Turi eiti kartu
Laižyti šlapią lapų medų
Nuo graudžių akmenų
Kartu su laiku

Nors bepročiai išlakė visą vyną,
Ir sunku apsvaigti vien blaivumu
Stiklainyje uždarytas
Gyvenimas matytas
Koks džiaugsmas
Galima mirusių meldų atsilaužti
Ir atgaivinti:

Kai prarasi tikėjimą
Ir užmuši šunį
kai užstrigsi kambaryje ar lange
Kai angelų sparnai ar velnių uodegos
Prispaus plaučius
Kai pasakysi per mažai
Ir nutylėsi per daug
Kai mylėsi per mažai
Ir kentėsi per daug
Kai sutiksi per mažai
O prarasi per daug
Kai vilkas po antklode 
Niūniuos lopšines
Balti arkliai ant radiatorių vartysis
Galėsi mirusių meldų atsilaužt
Ir vėl pagyvent