Laimės lietus

Murmėjimas nakties,                        
Besirąžantys kalnai,
Ir šiaurės pašvaistes baltiniai,
Akiniai ant stalo budi,
Žiovulys iš nuplikyto miego
Už tablečių bokšto tupi,
Sapnų veidai
Į patamsėjusius paakius nežiūri.

Tenoriu prigult
Laimės lietuj,
Nupiešt  eskizus
Mėnulio liepsnoj,
O prabudus išvemt
Ant suglamžytų minčių
Susitraukusius rytus,
Iliuzijų miestus.

Kaip čia netikra,
Trupa lubos, batonas ir plaukai,
Kaip atsargiai kvepėjo kojos,
Kol judėjo vėjo tinklai,
Jie plyšta.
Po tamsa sulenda delnai.
Ant galvos auga medžiai, nebe plaukai,
Tabletės nyksta.

Tenoriu prigult
Laimės lietuj,
Nupiešt eskizus
Mėnulio liepsnoj,
O prabudus išvemt
Ant suglamžytų minčių
Susitraukusius rytus,
Iliuzijų miestus. 


 
Deepy

2013-11-29 19:37:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2013-11-30 14:33:46

Tenoriu prigult… o prabudus išvemt − nesikabinėjant prie žodžių, visgi neaišku: atsikratyti ar šiaip paskleisti gausius įspūdžius?
Chaotiškumo yra, bet visko gali būti, jei šis tekstas apie iliuzijas (sapnus). Mintis apie tai kilo radus tabletes (kažkokį variklį, stimuliatorių).
Bet pojūčių troškimą (bandymą juos išsišaukti) ir laimę laikyčiau skirtingais dalykais, todėl išraiškos pasirinkimas keistas.