Nešė metai į nežinią
Kuždesį mūsų naktų
Ir dienas, pro pirštus prasijotas.
Kur žaliavo giria,
Dabar laukas platus.
Kiek žvaigždžių danguje suskaičiuota…
Snigo žodžiais puriais
Iš baltųjų eilių,
Bet lietus su purvais juos nuplovė.
Rožėm degė veidai, ir žydėjo širdis,
Kai parimę po medžiais tylėjom
Tarp kvapnių obelų, tarp alyvų ir viržių.
Mūsų metai į nežinę skriejo,
Bet akli ir kurti susikibę delnais
Mes likimo taku nuskubėjom…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-29 16:22:51
Skaitau ir matau jūsų tituliniame puslapyje pagrindinę nuotrauką. Vat, nežinau kodėl man tai asocojuojasi.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2013-11-29 16:09:51
Jausminga ir aiški mintis, nulydint skubančius metus.