Santrauka:
Aš kaip visada — apie meilę ne gyvūnams.. Nežinojau, kur dėti — į satyrą, ar jausmus, tad palieku spręsti moderatorei.
Tas šauksmas gamtos nenutildomas,
Su žeme susiliejantis kūnas.
Instinkto galia neišdildoma —
Šviežio kraujo troškimas plėšrūno.
Sukarpantis tylą kvėpavimas,
Ugnimi išsiliejantis žvilgsnis.
Nutraukti aukos egzistavimą —
Likęs vienas vienintelis žingsnis.
Pasimėgavęs gracija šuolio,
Sau pritardamas uodega viksteli.
Prieš parnešdamas grobį į guolį,
Letenėlę išsiteptą lyžteli.
Ak, medžiotojau mano laukini,
Tai tik parištas siūlu blizgutis!
Apsigavo dar kartą eilinį
Tavo šlapias nuo pieno snukutis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-11-28 16:14:09
Mintis puiki.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-28 00:02:17
Pradžia tokia - uch! O pabaiga - ech... :))))