Taip. Nulijo lietus ir išplovė švariai tavo širdį,
O skausminga drama išgaravo baltuoju rūku.
Nustebai. Savęs klausi, kodėl tau tai teko patirti?
O vidus atsiliepia — tai tam, kad sustotum laiku

Pažiūrėti, ar ten, kur svajojai, mielasis, keliauji.
Ar jauti, kad pagavo ir neša teisinga srovė.
Jeigu ne — kurki pasaką savo gyvenimo naują
Ir iš naujo svajoti, ieškoti ir siekti pradėk.

Krykštauk, džiūgauk, juokauk ir gyvenimui leiski tekėti,
Leisk sau būti vaiku — taip rimtai jį pamiršt ketinai.
Tai juk vaikas tavy tyliai laukia, prie ištakų kviečia,
Ir išliksi, mielasis, tu juo amžinai... amžinai.