Ne jūroje, rūke nuskendo žemė,
Nutilo gaudžiantys erdvių varpai,
Mintis, ir tas, kažkas tarytum slegia,
Sustingo laukime abu sparnai.
 
Kas bus už jo, kas pasakys, ko laukti,
Kokia žinia pabels mums į duris?
Gal bus tik pasiklydus pilka paukštė,
O gal su margu švarkeliu genys?
 
Žinai, kažkur jau sukas pirma snaigė,
Kuri šalta prie skruosto prisiglaus.
Nieks nesakys, suprasi pats, kad baigės
Dar vienas puslapis gyvenimo gražaus.
 
Pilkam rūke su praeitim užversim
Planus ir krūvą nebaigtų darbų,
Save paguosim — buvo jie beverčiai,
Kaip ir tie lapai ant šlapių takų.
 
....................................................
 
Ne kibirkštis, viltis maža nušvinta —
Visi rūkai iškrinta lietumi.
Dar knygos neužversiu, gal bus gi skirta
Prasmingi puslapiai joje nauji.