...O steriliam jos būste
Vaitoja, braška sekcija,
Kurion grūste sugrūsta
Akių krislų kolekcija.
Iš svetimų akių juos
Nepriekaištingai rankioja.
Motyvas negudrus jos —
Save įtvirtint, brangiąją.

Jos logika — betoninė,
Šviesa — kartono saulėje,
Dorovė — silikoninė:
Kaip turi būt pasaulyje,
Kaip privalu gyventi
Išaiškins net neprašoma,
Tačiau pati nebandė
Atskirt nuo prasto paprastą.

Gyvenimas per stiklą...
Ji dievina ovacijas
Ir priima už tikra
Pasaulio dekoracijas.
Daugybei — prokurorė,
O advokatė — mažumai
Jai pritariančių (n)oriai,
Kur pildomi jos prašymai.

Jos vardas trumpas, aiškus.
(Tiesiog — iš raidžių keturių.)
Kai atverčiu jos laiškus,
Į keturias puses siunčiu,
Kad niekas neatrastų,
Bet žvelgtų kiaurai įvaizdžius.
Ta užtvanka iš rąstų
Anksčiau vėliau vis tiek sugrius...

P.S.:
Tikrosios jos — be kaukių
Regėti nebesitikiu.
Aš jau ir nebelaukiu
Rūdim dėmėtų jos akių...
Žygiuot raudonu kilimu —
Tas pats, kaip ir pirmu ledu.
Taip, kaip yra, aš priimu,
Bet savo neatsižadu.