Vakar nutrūko gitaros styga,
Bet rankų pirštai nurimti
Negalėjo staiga:
Pakilo skristi link durų,
Susirado batus.
Kišenės tuščios buvo.
Lijo lietus...

Batai mėgino aplenkti balas.
Iš ten toks vienas žiūrėjo.
Pagalvojau: gal aš?
Bala nematė — tai buvo
Nelabai įdomu.
Nors nežinia, kur jis eina,
Bet iš namų...

Pr.: O rimti nesišlaisto
       Be tikslo, be skėčio nežiūri
       Šlapi į kitus.
       Bet nieko čia keisto —
       Laimingi, kas lietsargius turi.
       Kas jiems lietus?

Baigėsi dainos, alus, pinigai...
Svarbu, kad pats nenutrūktum,
O styga — tai niekai.
Jei troleibusai važiuoja,
Ir važiuoja stogai,
Jei ten nėra kontrolės, 
Tai neblogai.

Niekam nerūpi, nei kas tu esi,
Nei kur važiuoji,
Tik džiaugias, kad išliko sausi.
Ir tai be galo teisinga,
Ir labai malonu.
Tai man labai patika,
Tai ir einu...

      Einu per Tėvynę
      Nematomas ir nekenksmingas,
      be praeities.
      Šiame skruzdėlyne
      Skruzdėdė koks nors gailestingas
      Gal litą išties...

Lūpos dalina žodžius sutiktiems,
Kaip kad žvejai atiduoda
Savo žuvį katėms,
Kurios nagais drasko protą,
Kol išgirsta: ate!
Dažniausiai lieka nulis
Rezultate.

Trokši ramybės, bet bus įvairiai,
Kol nesugrįš pasiklydę
Tarp namų kambariai,
Iki lubų prisigėrę
Nepraskiesto tavęs.
Jei tik nerasi nulio
Vietoj savęs...

      Nes rimti ne...

- 1996 -