Atgimsta kančios iškreiptas veidas —
kas buvo prieš gimimą?
Kas buvo prieš pasaulį?
 
Augalijos kilimu žengia Dievas.
Ant kojų basų, baltų
it kūdikio tyrumas,
krenta maldaujančiųjų rankos.
 
Rankos tų, kurie nematė rojaus,
o juto vien žemiškus vargus.
 
Palaima, kurgi tu?
Laime, ar girdi?
Meile, kodėl neateini?
 
Žmogus esi — nes toks gimei...
 
Nuščiūva staiga viskas aplink tave,
ar jauti, jog esi ne vienas?..
Brendi per audrų suneštą smėlį,
klajonės nemirtingos,
o jūra — tik ašara Žemės aky.