Netikėki tuo, ką sako tau žodžiai pikti

Netikėk, širdie, tuo, ką sako tau žodžiai pikti,
Ir neleisk, mieloji, jiems prasibrauti tavin.
Tą, kas kalba taip, apkabink spinduliais ir laikyk,
Siųski meilę jam — luošas jis. Tu, mieloji, gali

Gydyt meilės galia sudiržusios sielos žaizdas.
Juk jauti, kad žodžiai pikti — tik šauksmas vilties,
Kad kažkas išgirs, atjaus vargšės sielos raudas
Ir jos meilės šviesai atgimti, pražysti padės.

Netikėki tuo, ką sako tau žodžiai pikti...
Laimužė

2013-11-20 09:01:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-11-21 11:15:47

Apie tiesą pamąstymui...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-11-21 00:43:27

Sutinku su įpoetinta teisybe, bet ritmiką ir kitus poetikos dalykėlius gal reikėjo atsakingiau rinktis? Sekimai su ugnele niekad nebuvo smerktini, bet dabar – nepykite sutikti! – po Jono M. („netikėk, ką priešai suoks, ką kalbės tau svetimi“) čia sunku ką ir bepridurti.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-11-20 12:47:55

Teisingi žodžiai.