Paliesk gyvenimą ranką,
Pajausk pulsuojančią jo širdį,
Užverk į praeitį vartus
Ir niekad jau tenai negrįžki.
Pakelk nuo grindinio akis,
Pažvelk tikėjimui į veidą.
Ir neskubėk pamint vilties,
Kai sirpsta rojaus vaisiai.
Saldi kančia, kuomet žinai,
Kad kaitrą prausia ryto rasos.
Būties akimirka šventa,
Kaip gyvos moters įsčios.