neoninės pašvaistės žaižaruoja,
nušviečia vėsų vakarą šalta šviesa.
pritraukiančios reklamos gąsdina, vilioja,
absurdiškumo su kaupu jose.

prie tviskančių vitrinų gatvės kampo,
kur blizgesys ne toks skaudus,
suvargusios benamio rankos
gailestingumo laukia — juk pražus...

afišos rėkia, ginčijas ir šaukia
apie gyvenimo tikslus, apie ydas,
o drebančios benamio rankos — 
gyvas skausmas — gal kas susipras?

kojūgaly — puodelis surūdijęs.
jame — smulki varinė moneta...
tačiau praeiviai gailesčio nežino,
nerūpi jiems žmogaus dalia.

pribėga štai tarpuvartės šunelis —
suveltas vargo kamuolys — 
toks nusižeminęs bedalis,
kas jo menkumą apsakys...

ir susiglaudę abu snaudžia.
prašvis diena, atneš gal ką...
kas, kad iš alkio pilvą maudžia.
sotesnė bus kita diena.