Kažkur barchanuose judriuos melsva žvaigždė pradings.
Jos šauksmą teišgirs burnusais susisupę
ūmieji tuaregai liepsningom akimis.
Asfaltbetonio greitkeliais suvaržius miesto kūną,
žmonių narsa panūdo
rast iššūkių naujų.
Bur al khalifa smailėj jau pėdos įsispaudę.
Jų atspaudai išlieka prie pagodų trapių,
margoj vėduoklėj geišos — raudonmūrinis miestas,
rausvai išsiuvinėtas lyg bonzos kimono.
Valstietiškuos delnuos — sudiržęs ryžio grūdas
šaknis įleidęs glūdi, 
stiprybės nuolat teikia.
Ji — liaudies išmintis.