Aš bijau tamsos, o gal
Ne jos? – Aš atsakyti negaliu.
Nejučia suku atgal.
Akys seniai nematė spindulių.
Perveria galvą ir širdį, ir sielą
Trūkinėjanti šaltos minties gija.
Kas buvo sugrįžę ir vėl išskubėjo,
Šitam tamsos krašte vėl nieko nebėra.
Aš nebijau pažvelgti į tamsą,
Nors bijau jos kraupių juodų paslapčių.
Negali žinot, kuo vieną dieną tapsi.
Atrodo, kad nuo to, kuo tapau, kenčiu.
Apgobia bejausmės tamsios bangos
Po šaltu vandens paviršium.
Mano siela per ledą žengia.
Net nežinau, ar neįkrisiu.
Ar šiandien vėl bijau tamsos,
Kaip bijojau savo vaikystėj?
Ką gi, bent kažkam užteks drąsos,
Ko pasakyti lūpos nesiryžta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-11-13 23:25:13
Eiliavimas primena užsispyrusį norą, pvz., išmokti šokį, bet pastoviai... numinant partneriui pirštus.
Atleiskite už tokį atsiliepimo (pa)prastumą, bet norėjosi... aiškiau!
Yra žymesnė pažanga rimų pajautoje, su kuo ir sveikinu.