Jei tu esi lietus – liūtim pabūki,
Pralėk galingu pamario taifūnu.
Tapai sparnuotu? – Nepavirsk į drugį.
Gyvenimas jo – vienas mirksnis būna.
Gal ežeru po kojom išsiliesi? –
Nupiešiu ant bangelių savo vardą.
Dalinsis paraidžiui jį bangos vėsios,
O aš svajosiu, kad jį garsiai tartum.
Gali užgaut, gali nepastebėti –
Tavęs ieškosiu po žvaigždėtą dangų.
Nors bus po kojom akmenys gruoblėti,
Jais vaikščiosiu lyg po žieduotą lanką.
Praeina lietūs, daug kas pasimiršta –
Iš atminties išplauna suodžių dulkes.
Nuslysta spinduliai delnų paviršium,
Ir visos netektys vėl tampa smulkios.
Nauji daigai tavoj svajonių pievoj,
Nauji vardai paglosto tavo lūpas
Ir vis vilioja atsiverti sieloj
Dar vieną langą išsisklaidžius rūkui.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2013-11-12 12:49:21
Labai gražios ir vilties pilnos eilės
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-11-08 09:18:32
Melodingai išsisklaidęs rūkas :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-07 23:55:25
Nesu itin muzikalus, tad negaliu spręsti kokia daina būtų. Bet eilės - puikios.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-11-07 18:19:12
Švelnus ir mielas atleidimas, tik nežinia, ar jis to vertas.
Vartotojas (-a): Soledada
Sukurta: 2013-11-07 15:34:02
Labai gražus eilėraštis. Galima pajusti netekties skausmą