Išsisklaidžius rūkui

Jei tu esi lietus – liūtim pabūki,
Pralėk galingu pamario taifūnu.
Tapai sparnuotu? – Nepavirsk į drugį.
Gyvenimas jo – vienas mirksnis būna.

Gal ežeru po kojom išsiliesi? –
Nupiešiu ant bangelių savo vardą.
Dalinsis paraidžiui jį bangos vėsios,
O aš svajosiu, kad jį garsiai tartum.

Gali užgaut, gali nepastebėti –
Tavęs ieškosiu po žvaigždėtą dangų.
Nors bus po kojom akmenys gruoblėti,
Jais vaikščiosiu lyg po žieduotą lanką.

Praeina lietūs, daug kas pasimiršta –
Iš atminties išplauna suodžių dulkes.
Nuslysta spinduliai delnų paviršium,
Ir visos netektys vėl tampa smulkios.

Nauji daigai tavoj svajonių pievoj,
Nauji vardai paglosto tavo lūpas
Ir vis vilioja atsiverti sieloj
Dar vieną langą išsisklaidžius rūkui.
eglute7

2013-11-07 15:13:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2013-11-12 12:49:21

Labai gražios ir vilties pilnos eilės

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2013-11-08 09:18:32

Melodingai išsisklaidęs rūkas :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-11-07 23:55:25

Nesu itin muzikalus, tad negaliu spręsti kokia daina būtų. Bet eilės - puikios.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2013-11-07 18:19:12

Švelnus ir mielas atleidimas, tik nežinia, ar jis to vertas.

Vartotojas (-a): Soledada

Sukurta: 2013-11-07 15:34:02

Labai gražus eilėraštis. Galima pajusti netekties skausmą